Lietuvos etnografiniai regionai

„Lietuvos etnografiniai regionai“ supažindina skaitytojus su penkiais Lietuvos etnografiniais regionais: Aukštaitija, Dzūkija, Mažąja Lietuva, Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Leidinyje savo srities specialistai išsamiai pristato kiekvieno etnografinio regiono istorijos, urbanistikos, architektūros, apželdinimo, amatų, virtuvės, tradicinio kostiumo, patarmių, tautosakos, papročių, muzikos instrumentų ypatybes. Aprašomos ir kiekvieno regiono ryškiausios asmenybės, gimusios tame krašte arba ten dirbusios, puoselėjusios kultūrą. Etnografinis palikimas yra kiekvieno mūsų savasties dalis, todėl leidinyje pateikiama informacija apie Gyvąją etnografiją – muziejus, kuriuose ir šiandien galima prisiliesti prie mūsų protėvių kultūros.

Tekstus knygai rengė jos sudarytojas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys kartu su 17 šios srities specialistų komanda: dr. Rasa Bertašiūte, Sigita Daciene, Ona Drobeliene, Valentinu Jazersku, Regina Jokubaityte, dr. Terese Jurkuviene, doc. dr. Gaila Kirdiene, doc. dr. Aiste Lazauskiene, Nijole Marcinkevičiene, Jovita Martišiūte, dr. Violeta Meiliūnaite, Janina Samulionyte, Indre Skablauskaite, doc. dr. Brone Stundžiene, Vitalija Vasiliauskaite, Inga Levickaite-Vaškevičiene, Gražina Žumbakiene.

Knygoje Lietuvos etnografinių regionų ypatybes atskleidžia ne tik profesionalių autorių parengti tekstai, bet ir daugiau nei 60 archyvinių bei daugiau nei 300 specialiai šiam leidiniui darytų ir atrinktų dabarties fotografijų, vaizdu perteikiančių Lietuvos etnografinių regionų išskirtinumą. Taip pat išskirtinai šiam leidiniui pagal partnerių pateiktą informaciją parengti žemėlapiai, žymintys dabartines Lietuvos etnografinių regionų ribas ir patarmių paplitimą. Leidinyje pateikiami patvirtinti regionų heraldiniai simboliai bei senoviniai žemėlapiai, kuriuose matomos senosios ribos ar gyvenvietės.

Knygos sudarytojo V. Jocio cituojamas vienas didžiausių etninės kultūros autoritetų, šviesios atminties profesorius dr. Norbertas Vėlius etninę kultūrą įvardijo kaip visa tai, ką žmogus ar tauta per savo gyvenimo ciklą rado, gausino, kūrė ir perdavė ateinančioms kartoms. Jo mintis: „Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame.“

Leidinio partnerio Lietuvos liaudies buities muziejaus, vieno didžiausių ir daugiausia eksponatų turinčio muziejaus po atviru dangumi Europoje, vadovė Violeta Reipaitė kartu su kitais Lietuvos etnografiniais muziejais bei jų ekspozicijas turinčiomis įstaigomis kviečia visus pažinti mūsų krašto etnografiją, nes: „Būtent čia Jūs galite pamatyti visų Lietuvos regionų buitį, darbus, tradicijas ir pajusti kiekvieno iš jų savitumą. <…> Atskirai ir kartu čia Jūsų laukia visa Lietuva.“